užuoglauda

užúoglauda sf. (1) DŽ, NdŽ 1. DŽ vieta užsiglausti, pasislėpti, slėptuvė: Žvėrys čia rasdavo sau pavėsį nuo kaitrios saulės vasarą ir užuoglaudą nuo pūgos žiemą rš. Persiyręs burokų ir kopūstų lysvėmis, Romas atsidūrė beržų užuoglaudoj ir sustojo rš. 2. BŽ166 pasala: Jis, kaip medžiotojas užuoglaudoje, laukė momento rš. Šeši bus užuoglaudoje ir šaudys į puolėjus pro šaunamąsias spragas rš. 3. BI41 prieglauda, būstas: Bergždžiai išvarstęs daugybę perklypusių, cypaujančių durų, galop radau užuoglaudą pas vieną apvaikėjusią senutę rš. | prk.: Mintys apie vaikus buvo užuoglauda, kur jis visiškai sutarė pats su savimi rš.